pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia XXIII Pasaulins jaunimo dienos proga (Sidnjus, 2008 m.)
 
 

Popieiaus Benedikto XVI inia XXIII Pasaulins jaunimo dienos proga (Sidnjus, 2008 m.)

„Kai ant js nuengs Šventoji Dvasia, js gausite jos galybs ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8).

Brangs jaunuoliai!

1. XXIII Pasaulin jaunimo diena

Visada su dideliu diaugsmu prisimenu 2005 met rugpjt Kelne drauge igyventus momentus. Tos nepamirtamos, mano mintyje bei irdyje sirusios tikjimo ir entuziazmo manifestacijos pabaigoje paskyriau bsimojo susitikimo laik 2008 m. Sidnjuje. Tai bus XXIII Pasaulin jaunimo diena, kurios tema: „Kai ant js nuengs Šventoji Dvasia, js gausite jos galybs ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8).

Pasirengimo Sidnjaus susitikimui pagrindin mintis yra Šventoji Dvasia ir misija. 2006 m. apmstme Šventj Dvasi kaip Tiesos Dvasi, 2007 m. stengiams giliau painti j kaip Meils Dvasi, idant kelyje 2008 m. Pasaulin jaunimo dien mstytume apie jgos ir liudijimo Dvasi, teikiani mums drsos gyventi Evangelija ir uolumo j skelbti. Esmingai svarbu, kad kiekvienas i js, jaunuoli, bendrystje su savo aukltojais galtumte apmstyti t pagrindin iganymo istorijos veikj, t. y. Šventj Dvasi, arba Jzaus Dvasi, ir taip pasiekti kilni tiksl: painti tikr Šventosios Dvasios tapatyb, pirmiausia klausydamiesi Dievo odio bibliniame Apreikime; aikiai suvokti jos nuolatin, aktyv dalyvavim Banyios gyvenime; ypa naujai atrasti Šventj Dvasi kaip „siel“, gyvybin tikrojo krikionikojo gyvenimo kvpim per krikioninimo sakramentus – Krikt, Sutvirtinim ir Eucharistij; brsti vis giliau ir diaugsmingiau suvokiant Jz ir drauge skmingai gyvendinti Evangelij treiojo tkstantmeio pradioje. Šia inia mielai silau Jums mstymo apmatus, idant per iuos parengiamuosius metus gilindamiesi pasitikrintumte savo tikjimo Šventj Dvasi kokyb; kad galtumte atrasti tikjim, jei jis buvo prarastas, sustiprintumte, jei buvo nusilps, grtumts juo kaip bendryste su Tvu ir jo Snumi Jzumi Kristumi per nepamainom Šventosios Dvasios veikim. Niekuomet nepamirkite, kad Banyia ir net visa monija, tiek supanti jus dabar, tiek laukianti ateityje, labai daug tikisi i js, jaunuoli, nes turite savyje aukiausi Tvo dovan, Jzaus Dvasi.

2. Šventosios Dvasios paadas Biblijoje

Dmesingas Dievo odio apie Šventosios Dvasios slpin ir jos veikim klausymasis veda mus did ir reikming painim, kur noriu apibendrinti tolesniuose punktuose.

Prie pat engdamas dang Jzus sak mokiniams: „Atsisiu jums, k yra paadjs mano Tvas“ (Lk 24, 49). Tai vyko Sekmini dien, kai mokiniai drauge su Mergele Marija buvo susivienij maldoje Auktutiniame kambaryje. Šventosios Dvasios iliejimas gimstanioje Banyioje buvo ankstesnio Dievo paado, paskelbto ir parengto visame Senajame Testamente, vykdymas.

Jau nuo pirmj puslapi Biblijoje kalbama apie Dievo Dvasi, kuri tarsi dvelksmas „dvelk virum vanden“ (Pr 1, 2), ir patikslinama, jog Dievas kvp mogaus nos gyvybs alsavim (plg. Pr 2, 7), taip kvpdamas jam gyvyb. Po pirmosios nuodms gaivinanti Dievo Dvasia daug kart apsireik monijos istorijoje, adindama pranaus, idant ragint irinktj taut grtis Diev ir itikimai laikytis jo sakym. Garsiame pranao Ezekielio regjime Dievas gaivina savo Dvasia yd taut, kuri yra kaip „sudiv kaulai“ (plg. Ez 37, 1–14). Joelis pranaauja „ilieti dvasi“ ant visos monijos, neiskiriant n vieno. Šventasis autorius rao: „Tada iliesiu savo dvasi ant visos monijos. <…> Net ant verg – vyr ir moter – tomis dienomis iliesiu savo dvasi“ (Jl 3, 1–2).

„Atjus laiko pilnatvei“ (plg. Gal 4, 4), Viepaties angelas apreik Nazareto Mergelei, jog Šventoji Dvasia, „Aukiausiojo galyb“ nuengs ir pridengs j savo eliu. Todl tas, kur ji pagimdys, bus ventas ir vadinamas Dievo Snumi (plg. Lk 1, 35). Btent i pranayst Jzus primin savo vieosios veiklos pradioje Nazareto sinagogoje, bylodamas nustebusiems monms: „Viepaties Dvasia ant mans, nes jis patep mane, kad neiau gerj naujien vargdieniams. Pasiunt skelbti belaisviams ivadavimo, akliesiems – regjimo; siunt vaduoti prislgtj ir skelbti Viepaties malons met“ (Lk 4, 18–19; plg. Iz 61, 1–2). Kreipdamasis dalyvaujaniuosius jis paiam sau pritaik pranao odius, patvirtindamas: „Šiandien isipild k tik js girdti Rato odiai“ (Lk 4, 21). Prie savo mirt ant kryiaus jis daugel kart adjo savo mokiniams, kad ateis Šventoji Dvasia, „Guodja“, kurios misija bus liudyti apie j ir lydti tikiniuosius, mokyti juos ir vesti tiesos pilnatv (plg. Jn 14, 16–17. 25–26; 15, 26; 16, 13).

3. Sekmins – Banyios misijos pradia

Prisiklimo dienos vakare Jzus pasirod mokiniams, kvp juos ir tar: „Imkite Šventj Dvasi“ (Jn 20, 22). Sekmini dien Šventoji Dvasia nueng ant apatal su dar didesne jga. Apatal darb knygoje skaitome: „Staiga i dangaus pasigirdo esys, tarsi pst smarkus vjas. Jis pripild vis nam, kur jie sdjo. Jiems pasirod tarsi ugnies lieuviai, kurie pasidalij nusileido ant kiekvieno i j“ (Apd 2, 2–3).

Šventoji Dvasia vidujai atnaujino apatalus, suteikdama jiems gali, davusi drsos be baims skelbti: „Kristus numir ir prisikl!“ Ilaisvinti nuo bet kokios baims jie m atvirai skelbti (plg. Apd 2, 29; 4, 13; 4, 29. 31). Baimingi vejai virto drsiais Evangelijos skelbjais. Net j prieininkai negaljo suprasti, kaip tie „paprasti, nemokyti mons“ (plg. Apd 4, 13) gali rodyti toki drs ir diugiai pakelti prieikum, kentjimus ir persekiojimus. Niekas negaljo j sulaikyti. Bandiusiems juos priversti nutilti jie atsak: „Juk mes negalime tylti apie tai, k esame mat ir girdj“ (Apd 4, 20). Taip gim Banyia, kuri nuo Sekmini nepaliaujamai skleid Gerj Naujien „ligi pat ems pakrai“ (Apd 1, 8).

4. Šventoji Dvasia, Banyios siela ir bendrysts pradas

Nordami suprasti Banyios misij turime grti Vakariens men, kur mokiniai liko drauge (plg. Lk 24, 49) melsdamiesi su „Motina“ Marija, laukdami paadtosios Dvasios. I tos gimstanios Banyios ikonos kiekviena krikionikoji bendruomen turi nuolat semtis kvpimo. Apatalikasis ir misijinis vaisingumas nra pirmiausia protingai parengt ir veiksming sielovados program bei metod rezultatas, tai nepaliaujamos bendruomenins maldos vaisius (plg. Paulius VI. Evangelii nuntiandi, 75). Misijos veiksmingumo prielaida yra tai, kad bendruomens laikysis vienybs, turs „vien ird ir vien siel“ (plg. Apd 4, 32), bus pasirengusios liudyti meil ir diaugsm, kuriuos Šventoji Dvasia paadina tikinij irdyse (plg. Apd 2, 42). Dievo tarnas Jonas Paulius II ra, jog Banyios misija pirmiau negu veikimas yra liudijimas ir spinduliavimas gyvenimu (plg. Enciklika Redemptoris missio, 26). Taip buvo krikionybs pradioje, kai pagonys, pasak Tertulijono rat, atsiversdavo matydami tarp krikioni viepatavusi meil, sakydami: „irkite, kaip jie vienas kit myli“ (plg. Apologeticus 39 §7).

Baigdamas t trump Dievo odio Biblijoje apvalg raginu atkreipti dmes, jog Šventoji Dvasia yra didiausia Dievo dovana mogui, ji reikia aukiausi jo meils mums liudijim, meils, konkreiai pasireikianios „gyvenimui tariamu taip“, kurio Dievas trokta kiekvienam savo kriniui. Šis „gyvenimui tariamas taip“ gyja tobul pavidal Jzuje i Nazareto ir jo pergalje prie blog per atpirkim. Niekuomet nepamirkime, kad Jzaus Evangelija, ypa dl Dvasios galybs, negali apsiriboti vien grynais teiginiais, bet turi tapti „gerja naujiena vargdieniams, kalini ilaisvinimu, aklj praregjimu...“ Tai, kas su visa jga pasireik Sekmini dien kaip malon ir Banyios uduotis pasaulio atvilgiu, yra pagrindin Banyios misija.

Esame tos misijos vaisiai Šventosios Dvasios veikimu. Neiojams t Tvo meils Jzuje Kristuje antspaud, t. y. Šventj Dvasi. Niekuomet to nepamirkime, nes Viepaties Dvasia visuomet tai kiekvienam primena ir nori, ypa per jus, jaunuolius, pasaulyje sukelti naujj Sekmini vj ir liepsn.

5. Šventoji Dvasia – „vidin Mokytoja“

Brangs jaunuoliai, iandien Šventoji Dvasia ir toliau su jga veikia Banyioje, o jos vaisiai yra gauss tokiu mastu, kokiu esame pasireng atsiverti jos atnaujinaniai galiai. Svarbu, kad kiekvienas i ms j paint, umegzt su ja ry ir leistsi jos vedamas. ia natraliai kyla klausimas: kas man yra Šventoji Dvasia? Nemaai toki krikioni, kuriems ji tebra „didi nepastamoji“. Todl rengiantis bsimai Pasaulinei jaunimo dienai noriu pakviesti jus pagilinti asmenin Šventosios Dvasios painim. Tikjimo ipainime skelbiame: „tikiu Šventj Dvasi, Viepat Gaivintoj, kylani i Tvo ir Snaus“ (Nikjos – Konstantinopolio simbolis). Taip, Šventoji Dvasia, Tvo ir Snaus meils Dvasia, yra mus paventinanti gyvybs versm, „nes Dievo meil yra ilieta ms irdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5). Taiau nepakanka j painti; reikia j priimti kaip ms dvasios vadov, kaip „vidin Mokytoj“, vedani mus Trejybs slpin, nes tik ji gali mus atverti tikjimui ir leisti pilnutinai juo kasdien gyventi. Dvasia kreipia mus sutikti kitus, udega mumyse meils ugn, daro Dievo meils misionieriais.

Gerai inau kiek js, jaunuoliai, neiojats irdyje didiuls pagarbos ir meils Jzui, kaip troktate j sutikti ir su juo kalbtis. Taiau atminkite, jog btent Šventosios Dvasios buvimas mumyse patvirtina, kuria ir ugdo ms asmen pagal paties nukryiuoto ir prisiklusio Jzaus asmen. Painkime Šventj Dvasi, kad paintume Jz.

6. Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentai

Taiau sakysite: kaip turtume leistis atnaujinami Šventosios Dvasios ir brandinti savo dvasin gyvenim? Kaip inote, atsakymas yra toks: tai manoma per sakramentus, nes ms tikjimas auga ir stiprja per sakramentus, ypa krikioninimo sakramentus: Krikt, Sutvirtinim ir Eucharistij, kurie vienas kit papildo ir yra vienas nuo kito neatskiriami (plg. Katalik Banyios katekizmas, 1285). Šios tiesos apie tris sakramentus, sudaranius ms krikionikojo buvimo pradmenis, nemaai krikioni savo tikjimo gyvenime nepaiso, – jiems jie tapo praeities vykiais, neturiniais tikros takos iandienai, tarsi aknys be gyvybini syv. Atsitinka taip, kad prim Sutvirtinim daugelis jaunuoli nutolsta nuo tikjimo. Yra taip pat toki jaunuoli, kurie net nepriima io sakramento. O juk per Krikto, Sutvirtinimo sakramentus, vliau nuolat per Eucharistij Šventoji Dvasia daro mus Tvo vaikais, Kristaus broliais, Banyios nariais, gebaniais tikrai liudyti Evangelij ir grtis tikjimo diaugsmu.

Taigi kvieiu jus apmstyti visa tai, k jums ia paraiau. Šiandien ypa svarbu i naujo atrasti Sutvirtinimo sakrament ir jo vert ms dvasinei brandai. Kas prim Krikto ir Sutvirtinimo sakramentus, teatsimena, kad tapo „dvasios ventove“: jame gyvena Dievas. Tegu visuomet tai suvokia ir tesirpina, kad jame esantis lobis net ventumo vaisius. Kas yra pakriktytas, bet dar neprim Sutvirtinimo sakramento, tegu pasirengia j priimti, suvokdamas, kad taip taps „pilnutiniu“ krikioniu, kadangi Sutvirtinimas itobulina Krikto malon (plg. Katalik Banyios katekizmas, 1302–1304).

Sutvirtinimas teikia mums ypating gali liudyti ir lovinti Diev visu savo gyvenimu (plg. Rom 12, 1); jis leidia mums suvokti vidin priklausomyb Banyiai, „Kristaus knui“, kurio visi esame gyvi, solidars tarpusavyje nariai (plg. 1 Kor 12, 12–25). Kiekvienas pakriktytasis, leisdamasis vedamas Šventosios Dvasios, gali neti savo indl Banyios statyb per Dvasios duodamas charizmas, nes „kiekvienam suteikiama Dvasios apraika bendram labui“ (1 Kor 12, 7). Kai Šventoji Dvasia veikia, ji paadina irdyje savo vaisius, kurie yra „meil, diaugsmas, taika, kantryb, malonumas, gerumas, itikimyb, romumas, susivaldymas“ (Gal 5, 22). Tuos, kurie tarp js dar nesate prim Sutvirtinimo sakramento, nuoirdiai kvieiu pasirengti j priimti ir prayti savo kunig pagalbos. Tai ypatingas malons momentas, kur mums duoda Viepats. Nepraleiskite ios progos!

Noriau dar pridurti od apie Eucharistij. Kad galtume augti kaip krikionys, mums btina maitintis Kristaus knu ir krauju: i tikrj esame pakriktyti ir sutvirtinti Eucharistijai kaip siekiniui (plg. Katalik Banyios katekizmas, 1322; Posinodinis apatalikasis paraginimas Sacramentum caritatis, 17). Eucharistija, krikionikojo gyvenimo „altinis ir virn“, yra „nesiliaujanios Sekmins“. Kiekvien kart, kai veniame Miias, gauname Šventj Dvasi, kuri mus giliai vienija su Kristumi ir perkeiia darydama mus panaius j. Brangs jaunuoliai, jei danai dalyvaujate Eucharistijos ventime, jei skiriate dal savo laiko Šveniausiojo Sakramento adoracijai, tai i Eucharistijos, to meils altinio, kils diaugsmingas apsisprendimas atiduoti savo gyvenim sekant Evangelija. Tuo pat metu patirsite, jog ten, kur nepakanka ms jg, mus perkeiia Šventoji Dvasia, dovanodama savo gali ir paversdama kupinais misijinio uolumo prisiklusio Kristaus liudytojais.

7. Neatidliotina misijos btinyb

Daugelis jaunuoli nuogstingai velgia savo gyvenim ir kelia sau daug klausim dl ateities. Jie nerimaudami klausia: kaip bti pasaulyje, kuriame tiek daug dideli neteisybi ir kentjim? Kaip reaguoti egoizm ir prievart, kurie, kartais atrodo, nugali? Kaip suteikti gyvenimui pilnutin prasm? Kaip prisidti, kad ms anksiau minti Dvasios vaisiai – „meil, diaugsmas, taika, kantryb, malonumas, gerumas, itikimyb, romumas, susivaldymas“ (6) – uliet sueist ir trap pasaul, pirmiausia jaunimo pasaul? Kokiomis slygomis Dvasia, gaivinusi pirmj krim, o ypa antrj krim, arba atpirkim, gali tapti naujosios monijos siela. Nepamirkime, kad kuo didesn yra Dievo dovana – o Jzaus Dvasios dovana yra pati didiausia, tuo didesnis pasaulio poreikis j priimti, todl didiul ir udeganti yra Banyios misija teikti tiktin liudijim. Js, jaunuoliai, per Pasaulin jaunimo dien tam tikra prasme liudijate nor dalyvauti ioje misijoje. Dl to man, mieli biiuliai, rpi priminti jums kai kurias tiesas, kad jas apmstytumte. Dar kart jums kartoju, kad tik Kristus gali ipildyti giliausius mogaus irdies trokimus; tik jis gali „sumoginti“ monij ir nuvesti j „sudievinim“. Šventosios Dvasios galia jis ilieja mumyse dievikj meil, galinani mylti artim ir bti pasirengusiems jam patarnauti. Šventoji Dvasia nuvieia, apreikdama nukryiuot ir prisiklus Krist, nurodo keli, kaip tapti panaesniems j, kad galtume bti „i jo tekanios meils enklas ir priemon“ (Enciklika Deus caritas est, 33). Kas leidiasi vedamas Šventosios Dvasios, tas supranta, jog tarnavimas Evangelijai nra pasirinktinis dalykas, nes pastebi, kaip neatidliotinai svarbu skelbti kitiems t Gerj Naujien. Taiau reikia dar kart priminti, kad Kristaus liudytojais galime bti tik tuomet, kai leidiams vedami Šventosios Dvasios, kuri yra „pagrindin evangelizacijos veikja“ (plg. Evangelii nuntiandi, 75) ir „pagrindin misijos veikja“ (Redemptoris missio, 21). Brangs jaunuoliai, kaip daugel kart kartojo mano garbingieji pirmtakai Paulius VI ir Jonas Paulius II, iandien labiau negu bet kada btina skelbti Evangelij ir liudyti tikjim (plg. Redemptoris missio, 1). Kas nors gali pamanyti, kad silyti brang tikjimo lob tiems, kurie jame nedalyvauja, gali reikti netolerancij j atvilgiu, taiau taip nra, nes silyti Krist nereikia j primesti (plg. Evangelii nuntiandi, 80). Negana to, prie du tkstanius met apatalai atidav gyvyb, kad Kristus bt paintas ir pamiltas. Nuo t laik Evangelija plinta per amius gaivinam tuo paiu misijiniu uolumu vyr bei moter dka. Todl iandien taip pat reikia Kristaus mokini, kurie negailt laiko ir jg Evangelijos tarnystei. Reikia jaunuoli, kurie leist, kad juose degt Dievo meil, ir dosniai atsiliept jos primygtin kvietim, kaip tai padar daug jaun palaimintj bei ventj praeityje, taip pat ir mums artimesniais laikais. Utikrinu jus, kad Jzaus Dvasia iandien kvieia jus, jaunuoliai, perteikti Gerj Naujien savo bendraamiams. Sunkumai, su kuriais suaugusieji neabejotinai susiduria, siekdami suprantamai ir tikinamai susitikti su jaunimo aplinka, gali bti enklu, per kur Dvasia ragina jus, jaunuolius, imtis to udavinio. Js pastate savo bendraami idealus, kalb, taiau taip pat aizdas, lkesius ir drauge grio trokim. Atsiveria platus jaunimo jausm, darbo, ugdymo, lkesi bei kani pasaulis... Tegu kiekvienas i js rytasi paadti Šventajai Dvasiai, kad atves vien jaunuol pas Jz Krist tuo bdu, kuris jam pasirodys geriausias, pasirengs „tikinamai atsakyti kiekvienam klausianiam apie jumyse gyvenani vilt“ (plg. 1 Pt 3, 15).

Idant pasiektumte t tiksl, brangs biiuliai, bkite venti, bkite misionieriai, nes niekuomet negalima atskirti ventumo nuo misijos (plg. Redemptoris missio, 90). Nebijokite tapti venti misionieriai kaip Prancikus Ksaveras, kuris keliavo per Tolimuosius Rytus skelbdamas Evangelij iki jg isekimo, arba kaip ventoji Kdiklio Jzaus Teres, kuri buvo misionier, nors neijo i Karmelio. Tiek pirmasis, tiek antroji yra „Misij globjai“. Bkite pasireng rizikuoti gyvybe, kad nuviestumte pasaul Kristaus tiesa, kad meile atsakytumte neapykant ir paniek gyvybei; kad skelbtumte prisiklusio Kristaus vilt kiekviename ems kampelyje.

8. Šauktis pasauliui „Naujj Sekmini“

Brangs jaunuoliai, laukiu js gausiai susirenkant 2008 m. liep Sidnjuje. Tai bus apvaizdos suteikta proga pilnatvikai igyventi Šventosios Dvasios gali. Atvykite kuo gausiau, kad taptumte vilties enklu ir vertinga parama Australijos Banyios bendruomenms, besirengianioms jus priimti. Jus priimsianios alies jaunimui tai suteiks iskirtin galimyb skelbti Evangelijos gro ir diaugsm daugeliu atvilgi sekuliarizuotai visuomenei. Australijai, kaip ir visai Okeanijai, reikia i naujo atrasti savo krikioniksias aknis. Jonas Paulius II Posinodiniame apatalikajame paraginime Ecclesia in Oceania ra: „Šventosios Dvasios galia Okeanijos Banyia rengiasi naujai evangelizacijai taut, kurios iandien trokta Kristaus. <...> Nauja evangelizacija yra Banyios Okeanijoje prioritetas“ (18).

Tame galutiniame kelio, vedanio mus XXIII Pasaulin jaunimo dien, etape raginu visus skirti laiko maldai ir savo dvasiniam ugdymui, kad Sidnjuje galtumte atnaujinti Krikto ir Sutvirtinimo paadus. Bendrai auksims Šventosios Dvasios, su pasitikjimu praysime Dievo naujos Sekmini dovanos Banyiai ir monijai treiajame tkstantmetyje.

Tegu Marija, vieningai su apatalais meldusis Auktutiniame kambaryje, bna su jumis per tuos mnesius ir tegu iprao visiems jauniesiems krikionims naujo Šventosios Dvasios iliejimo, udegsianio js irdis. Atminkite: Banyia pasitiki jumis! Ypa mes, ganytojai, praome, kad myltumte ir kitus mokytumte mylti Jz ir itikimai j sektumte. Su didele meile visiems teikiu palaiminim.

Lorenzago, 2007 m. liepos 27 d.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi